Lankytinos vietos

Klovainių ąžuolas.

Aukštis 25 m, skersmuo - 1,9 m. Pasakojama, kad ant jo šakų baudžiavos laikais kabėjęs varpas, kviesdavęs baudžiauninkus į darbą. Paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Saugotini objektai:

Klovainių akmuo. Piramidės formos, juodos spalvos. Ilgis 4,4 m, aukštis 2,10 m, plotis 1,1 m, apimtis 9,4 m.

Klovainių dolomito karjeras. Antropogeniniai atviri biotopai - dykynės, kūdros, kuriose veisiasi saugomos nendrinės rupūžės, vandens paukščiai.
Daugyvenės upės atkarpa nuo Klovainių iki Petrašiūnų. Išlikusi natūrali upės vaga, natūralios paupio pievos ir krūmynai. Pievose peri griežlės.

Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia.

1621 metais Klovainių dvaro savininkas Jeronimas Valavičius pastato medinę Romos katalikų bažnyčią. 1625 m. Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška suteikia parapijos teises. 1635 m. Vyskupas J. Tiškevičius bažnyčią konsekravo. Parapija buvo turtinga, klebonais dažniausiai būdavo Žemaičių kapitulos kanauninkai. Veikė daug draugijų. 1853m parapijos lėšomis ir klebono rūpesčiu bažnyčia iš esmės atnaujinta, pristatytas bokštas. 1997-05-28 įsteigus naują - Šiaulių vyskupiją, Klovainių parapija atiteko Šiaulių vyskupijai.