Kultūros namai

                                                                ISTORIJA

   Šiandieninių kultūros namų  pradžia – klubas-skaitykla, įsteigtas 1949 metais. Tai kultūros – švietimo įstaiga, teikusi lankytojams periodinius leidinius, organizavusi paskaitas bei kultūrinius masinius renginius.

      

                 Užgavėnių persirengėliai 1952                                 Klubas-skaitykla 1963

   Klubas – skaitykla buvo įkurtas buvusios klebonijos pastate, šalia kolūkio raštinės. Pirmoji darbuotoja – Angelė Barisnevičiūtė. Vėliau ją keitė Angelė Masilionytė, Jonas Barisnevičius, Apolonija Atkočiūnaitė, Vytautas Česiūnas, Ona Masilionytė, Stasė Bučnytė.

   Vietos jaunimas noriai rinkdavosi – jie čia skaitydavo spaudą, žaisdavo šaškėmis, šachmatais, biliardą. Patalpose vykdavo komjaunimo susirinkimai, dramos būrelio repeticijos ir kt. Savaitgaliais būdavo organizuojami šokiai, vakaruškos, įvairūs pasilinksminimai.

   XXa. šeštajame dešimtmetyje klubas - skaitykla reorganizuotas į kultūros namus. 1971m atidaryti nauji kultūros namai. Kaip buvo rašoma tuometinėje spaudoje, „tokių kultūros namų dar neturi nė vienas rajonas“. Kultūros namų sienas lietuvių liaudies dainų motyvais išpuošė dailininkai S. Juodelė ir V. Bernotas. Šventėje dalyvavo Šiaulių miesto kultūros ir poilsio parko profesionalaus pučiamųjų orkestro muzikantai, savo programą rodė Klovainių mišrus choras.

 

   Kultūrinis gyvenimas dar labiau suaktyvėjo. Jau 1975 metais pasirašyta sutartis dėl Filharmonijos filialo įsteigimo. Koncertuoti važiavo daug žymių to metų atlikėjų – muzikantų, skaitovų, dainininkų...

  Šalia plačiai žinomo Klovainių mišraus choro, savo veiklą tęsė folklorinis ansamblis, dramos būrelis, moterų vokalinis ansamblis... Daugelio meno kolektyvų veikla neapsiribojo keletu metų, o tęsėsi dešimtmečiais. Pvz. Klovainių mišrus choras gyvavo 25 metus, etnografinio ansamblio veikla (susibūrusio 1969m) nenutrūksta iki šių dienų, renginių metu vis dar  linksmai skamba kapelų melodijos...

                                     Klovainių kultūros namų mišrus choras

     Suburtas 1965m.  Daugiau kaip 40 klovainiečių pamilo chorinę dainą ir su ja nesiskyrė 25-erius metus...

                                                       Klovainių choras 1967

    Kad choras buvo stiprus, liudija tokie faktai – dalyvauta net 5 Respublikos Dainų šventėse. Repertuare skambėjo Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“, „Broliai, sukruskim“, L. Abariaus harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Aš augau pas tėvelį“, J. Naujalio „Oi žiba žiburėlis“, tais laikais ne visiems priimtinos dainos  „Lietuva brangi“, V. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, A. Račiūno „Per laukelį“, K. Kavecko „Vandens lelija“ bei daugelis kitų. Klovainiečiai dainavo Mocarto „La crimore“, „Pasveikinimo chorą“ iš operos „Pilėnai“, ištraukas iš B. Smetanos operos „Parduotoji nuotaka“.

Choro vadovai: R.Kaukėnienė, I. Motiejūnienė, D. Šiurnienė, K. Žiogas, V. Latonas, Tiškevičius, V. Latonienė – Redkaja.

 

              Dainų šventė Vilniuje 1975                                 Respublikinė dainų šventė 1985

 

                                              Folklorinis ansamblis

     Ados Gudašienės ir Danutės Parščiauskienės iniciatyva 1965m susiėjo Ona Morkevičienė, Teklė Jareckienė, Agota Baukienė, Ona Baltėnienė, padainavo  ir... nebeišsiskyrė, o susibūrė į etnografinį ansamblį.  Vėliau į ansamblį įsitraukė Antanina Janeliūnienė ir Stefanija Židonienė. Moterų pasirodymai visur sulaukdavo gausių plojimų. O pasirodyta ne tik gimtuosiuose Klovainiuose: aplankyti kaimyniniai kultūros namai, dainuota įvairiose rajono šventėse, vakaronėse, konkursuose. Dainas moterys pasirinkdavo pačios. Dažniausiai tai būdavo jų jaunystėje pamėgtos karinės – istorinės, kalendorinės, humoristinės dainelės.

                                                     Folklorinis ansamblis 1988

 

             Folklorinis ansamblis 1990                                 Folklorinis ansamblis 1998

    Nuo 1989 iki 1991m. folkloriniam ansamblėliui vadovavo J. Valašinas. Senosioms dainininkėms pritarė Veronika Petrevičienė, Stasė Matulienė, Zenonas Gasiūnas, Leonas Petrevičius, Ona Valuntinienė, Vida Bazarienė, Apolonija Simonaitienė. Nuo 1991m  ansamblio vadovė – Ona Lugauskaitė, jai talkino Stasė  Čepaitienė. Liaudies dainą pamėgo Vanda Šukienė, Kristina Tankūnaitė, Genovaitė Savičienė, Irena Matulėnienė, Renata Rudzinskaitė. Nuo 1992m ansamblis kasmet dalyvauja folkloro šventėje „Žiemgala“.

 

                                                           Kapelos

      Kultūros namuose nuo seno linksmai aidėdavo kapelijų melodijos. Senieji klovainiečiai prisimena kapelą, kurioje Juozas Morkūnas (griežė smuikeliu),  Jonas Grigas, bei Jonas Sabaliauskas virpindavo susirinkusiųjų širdis...

    Meno vadovo J. Valašino suburtoj kapeloj grojo Arvydas Pušinskas, Danutė Opalkienė, Aurelijus Dargužas, Onutė Lugauskaitė, Kazimieras Pažemeckas. Redo Varvuolio vadovaujamoje – Valentas Macijauskas su sūnum Aivaru, Aleksandras Juozapaitis, Ona Lugauskaitė, atvykdavo du berniukai iš Pakruojo muzikos mokyklos. Vadovo Broniaus Glemžos kolektyve Vilių Kulšė, Arvydas Pušinskas, Aurelijus Dargužas, Evelina Dargužaitęė Ona Lugauskaitė, Jonas Braziulis ir kt.

  

                                                                                       Macijauskai 1999

                                                                                                                                                       Vokaliniai ansambliai

     Šalia plačiai žinomo Klovainių mišraus choro, kukliai glaudėsi moterų vokalinis ansamblis. Gražius balsus turinčios choristės darniai atlikdavo vokalinius kūrinius, sulaukdamos nemažai aplodismentų.

   Nutrūkus choro veiklai, meno vadovas Klementas Žiogas subūrė moterų vokalinį ansamblį, kuriame dainavo Liucija Gasparavičienė, Ona Kulšienė, Stasė Čepaitienė, Zita Atkočiūnienė, Danutė Parčiauskienė, Ada Gudašienė, Zita Tankūnienė. 1989 -1991m meno vadovu dirbęs Jonas Valašinas, subūręs  moterų vokalinį ansamblį, pats dainoms rašydavo žodžius ir kurdavo muziką.

   2000m. rudenį  meno vadovu dirbantis Bronius Glemža ir kultūros namų direktorė Ona Lugauskaitė suburia  kolektyvą, kuris 2004 pavadintas „Nerimo tiltai“. Nesulaukę nė pirmųjų ansamblio veiklos metinių, įrašė kompaktinį diską bei garso kasetę „Nerimo tiltai“. Kolektyvas pelnė pripažinimą vokalinių ansamblių festivalyje „Rudens godos“ Šiauliuose, „Sidabrinių balsų“ konkurse Kelmėje, „Kur aukštas klevas“ - Guostagalyje, „Juodalksnių pavėsy“ - Radviliškio rajone, A. Raudonikio dainų konkurse „Dainos sparnais“ Joniškyje. Koncertavo Panevežio, Kupiškio, Šiaulių kultūriniuose renginiuose. 2004m pasirodė antrasis kompaktinis diskas bei garso kasetė „Nerimo tiltai – 2“. Nuo 2006m iki 2009 kolektyvui vadovavo Antanas Tušla.

 

                                                 Estradiniai ansambliai

      Aštuntame dešimtmetyje savaitgaliais šokių salėje dažnai skambėdavo Klovainių estradinio ansambliuko melodijos. Estradinę dainą pamėgę šokiuose grodavo broliai Urbai. 1982 estradinį ansambliuką subūrė kultūros namų direktorius Mindaugas Pušinskas. Muzikantai – Mindaugas ir Arvydas Pušinskai, Rimvydas Gasparavičius, Algis Kulšė, Vilius Kulšė.

     1986m estradinis ansamblis naujai susibūrė Klovainių skaldos gamykloje. Buvo nupirkta aparatūra ir Vilius Kulšė, Stasys Černa, Arvydas Pušinskas, Regina Mozūrienė, Valentas Macijauskas bei Egidijus Andriukaitis ne kartą kvietė klovainiečius į linksmus susibūrimus. Greit kolektyvas buvo pastebėtas – muzikantus imta kviesti groti vestuvėse...

    1996m mokytoja Gražina Pontužienė buvusius muzikantus pakvietė groti į naujai buriamą mokyklos estradinę grupę. Vėl skambėjo Arvydo Pušinsko, Stasio Černos, Viliaus Kulšės, Arvydo Guldikausko, Gražinos Pontužienės atliekamos melodijos.

 

                                                          Dramos būrelis

   Jam vadovavo mokytoja Marija Lekienė – režisuodavo ir suaugusių, ir vaikų spektakliukus. Metų bėgsme klovainiečiai gėrėjosi K. Sajos „Palangos Liūto“, J. Miliūno „Nakties paukščių“,  Žemaitės „Trijų mylimų“ pastatymais. Vaikus žavėjo „Šakaliukas ir Makaliukas“, „Sniego karalienė“, „Grybų karas“, „Kupriukas muzikantas“ ir kt.

                                                               Parodos

   Kiekvienas kaimas turi auksarankių, stebinančių savo išmone. Ne išimtis ir Klovainiai – vos ne kiekvienoj sodyboj sutiksim neriančių, mezgančių, pinančių, lipdančių, drožinėjančių...  Giliai skryniose suslėpti močiučių austos drobės rietimai, austos lovatiesės, keturnyčiai ar aštuonianyčiai rankšluoščiai. Gražiausiais rašais išdabintos, išsiuvinėtos staltiesės, nertos servetėlės. Akys raibsta, kai pamatai, kokius meno kūrinius kuria kaimiečio rankos...

  Sovietiniais laikais buvo tradicija kiekvienais metais rengti rankdarbių parodas, tada iš skrynių būdavo išimami ir šeimos senolių darbai, įvertinimui pateikiami savi rankdarbiai.

  Graži tradicija atgimė 2004m. Kultūros namuose  rengiamos tautodailės parodos. Savo naujus darbus kiekvienais metais parodo patyrę „meistrai“ ir Klovainių pagrindinės mokyklos mokiniai.

 

   

ADRESAS: LT-83206, ŽALIOJI 19, KLOVAINIAI, PAKRUOJO RAJ.

TEL. 8 - 421 – 44471